nuokulstos

núokulstos sf. pl. (1), nū́kulstos (ž.) (1) nuokulos 1: Kad plūki, nuokulstos paliekta Škn. Blogi linai šiemet – vienos núokulstos Grz. Tokius gerus linus supūdė, dabar pusė į núokulstas išėjo Škn. Negeras iš tamstos kulstytojas: visus linus į nuokulstas išvarei Žg. Nusisuk iš nuokulstų šniūrą Krp. Įmesk kiaulei núokulstų pagriebus Sk. Eik ir sukišk nū́kulstas į maišą Akm.